vaipyti

vaipýti, vaĩpo, vaĩpė iter. viepti. 1. tr. KBII176, G119 kraipyti, sukioti į šalis: Vaipýti veidą NdŽ. | refl.: Katinas, veizėdamas į žvirblį, vypt vaĩpos, seilę ryna, uostus kraipo Žr. 2. intr. N, NdŽ, KŽ daryti grimasas, raukytis, čiaupytis (ppr. reiškiant nepasitenkinimą, pasibjaurėjimą): Vaipydamas valgau MŽ. Pareina tėvas par kiemą vaipýdamas Jrb. | refl. N, K, I, MitI67, L, J.Jabl, Š, ŠT83, Rtr, OG291, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, Km, KlvrŽ: Jis raukos, čiaupos, šaipos, vaĩpos KI489. Guvus aplamį apgavęs juokas, o aplamis apsigaudinęs vaĩpos PP62. Vieni tikrai verks, kiti vaipysias, miauzgės, kiti juoksias, da kiti palaikais godžiai dalysias M.Valanč. Ko vaipáis, ko susiraukei, bene dantį skaustat, svembat? Jn. Skausmą kentėdams, jis vaipėsi bjauriai ir ašaras šluostės HI. Susiraukęs, atsiviepęs vaĩpos jis, ar viduriai jam skausta? J. Ana vaĩpos, kad netinka valgis, nenora priimti J. Atsisės valgyt, tai vãipos, kraipos, būdavo, kaip koks paskutinis ligonis Paį. Valgyk valgyk, nesivaipýk, bo nieko geresnio negausi Škn. Ale va pradėjo vaipýtis mano šeimyna, va nei neėda šitų grybų Skp. Traukis nuo stalo, ko vaipaĩs! Jrb. Kam ana taip vaĩpos pikta mina? Krš. Jug ana (marti) svetima, nenorėk, ka nevaipỹtųs Krš. Nesivaipýk – pasiliksi visą amžių su perkreiptu veidu Slk. Ko tu čia vaipaĩs, dar niekas nebara Ds. Ko vaipáis, a mušo kas? Kv. Ans besivaĩpo, t. y. nori verkti J. Išblyškę, nešvarūs [vaikų] veideliai piktai vaipėsi LzP. Marcelė iš pradžios čiaupėsi, vaipėsi kaip ožka, į prekymetį vedama Žem. Kuikų (kumelių) y[ra] bjaurių: i vaĩpos, i spira, i kanda Vgr. Tėvas iš pradžių vaipės, alkūnę atstatinėjo Vaižg. Senis turėjo savo nusistatymą ir, kas priklausė bažnyčiai, nesivaipydamas davė M.Katil. Vaiposi vargšai, ale tiesos neįveikia ginčyti Blv. Bernui vaipantis ir nebenoriant eit, atsirado tuo tarpu ir urėdas BsPII276. Atkeliavusiejie į Ameriką lietuviai, kurie nemoka nei angliškos kalbos, nei turi piningų, gana vaiposi ir gailinasi A1885,23. ^ Vaipos, kai į spąstus uodegą įkliuvęs LTR(Vdk). Ko čia vaipáis kaip biesas (šuo Vkš) priš žaibus KlvrŽ. Ko vaipáis yt velnaitis, žaibus metant Skd. Vaĩpos kaip perkūnas (šuo Ub) priš žaibus Kal. Ir vaipýsies čia kap velnias prieš debesį Krok. Ir vaipos kaip velnias po kryžiu Sd. Vaĩpos it Zaburo kumelė, spalių padėta Slnt. Ko dabar vaipaĩs lyg katė stipdama Skr. Ir vaipýsis kaip ožka, myžalų išgėrusi Žr. Ko čia vaipáis kaip šuo, molio parkandęs Vkš. Nuplaktas ir nenorėdamas vaipos VP35, LTR(Erž). Vaipykis, vargeli, atkandęs akmenėlį! PPr67. Vaipykias, nabagele, prikandusi akminelį Sch90(Rg). 3. refl. KŽ, KzR, Kv, Krž, Srv, Mrk maivytis, šaipytis, nenatūraliai juoktis: Vaikas vãipėsi visa burna NdŽ. Linksmai vaipýtis NdŽ. Anos nesigėdi nesutarpusiai vaipýties MitI76. Mankos, vaipos, kraipos, šaipos – rodo, ką ji mandra, graži Lš. Kitos mergos vaĩpos vaĩpos, o ana rami Krg. Vaĩpos švaĩpos, linksmios mergikės Krš. Staipos vaĩpos vaikį pamačiusi End. Pamatė, ka su kitais vaĩpos, ans i devė anai Trk. Kol dar dideli staipos vaĩpos, aš pirmoji išvedu kokį šokt Skr. Ko tu čia vaipaĩsi prieš akis, ar neisi iš čia! Alv. Tu vaipýkis čia ma[n] da! Jrb. Kas čia tau do juokai, ko vaipaĩsi? Čk. Ko čia dabar vaipáis, a neisi darbo dirbti! Ldv. Sakyk, jeigu sakai, o ne vaipýkias Šv. Dėl niekų šaipos vaipos ir nieko gero apreikšti negali Vd. Būtų po ranka akmuo, – meisteris paleistų jam į besivaipantį snukį P.Cvir. Kiti vaikai kaip žvirbliai išsilakstė, stovi pakrūmėj ir žiūri vaipydamiesi J.Ap. Dar čia vaipysis prieš motiną! K.Saj. ^ Vaĩposi kaip nedakepęs Krs. Ko vaipáis yt gelželį radęs Skd. Ko dabar vaipaĩs kaip šuo prieš mėnesį Stak. Nevaipýkias kaip priš mėnesieną Sd. Vaiposi kap varlė prieš mėnulį Vlkv. Ko vaipaĩs kaip kumelės subinė Krs. Vaipaĩs ir vaipaĩs kap kumelės gėda Arm. Ko vaipáisi kaip Kristė Velykose Rnv. Vaipýkis kaip kumelė – ar neisi gulti! Žgč. Ko vaipáis kaip ragana priš velnią Gršl. 4. refl. M, NdŽ, KŽ, Rdn, Sk, Ml tyčiotis, išjuokti, pašiepti: Iš seno žmogaus niekad nesivaipýk Mrj. Nesakyk jam, paskui besivaipỹs Jrb. Gauna pensijas [buvę stribai] i vaĩpos iš Lietuvos Krš. Jie nesibijo lietuviškai kalbėti, nors ir kažin koks pasipūtėlis iš lietuviškos kalbos vaipytųsi prš. Vaiposi iš brolių, nešančių dvasišką pašalpą tautai A1885,27. Ko tu vaipais iš seno žmogaus; kad tu vaipýtais šaltais dantimi! Rod. 5. tr. lankstyti, klaipyti, kraipyti: Pjūklo dantis vaĩpo, ka takas būtum geresnis Kv. | refl. NdŽ: Minkštas kirvis vaĩpos, o kietas trupa Šts. Jei dalgis vaĩpos tinamas, kišk į peklą – neištinsi Šts. Peilio ašmenys vaĩpos, jei anuo į kūlį pjausi Slnt. 6. refl. žr. vaipalėti: Vaipytisi Kos58. \ vaipyti; apvaipyti; atvaipyti; išvaipyti; nuvaipyti; pavaipyti; privaipyti; suvaipyti